Reikia pripažinti:
- kad šiandien jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be įvairiomis spalvomis netyčia nutepliotų rūbų ir rankų, be dažų kvapo, be pokalbių apie meno istoriją ar galybės eskizų, besimėtančių darbo kambaryje;
- kad geriausi darbai gimsta mylintiems savo užsiėmimą ir niekad jo nevadinantiems darbu;
- kad „meno kavinėje“ realizuojamos visos fantazijos.
Mano mintyse:
- Amedeo Modigliani;
- mažučiai senbernarai;
- Domantas Razauskas;
- mėtų arbata šaltą žiemos vakarą (nuostabiausia su medumi)...
Mano šūkis:
- „Boleslovas yra jėga!“